mirginti — mìrginti, ina, ino caus. mirgėti. 1. daryti, kad mirgėtų, marguliuotų: Šitie akiniai raštą mìrgina Lp. Varnėnas mirgino savo plunksneles saulės spinduliuose rš. 2. tr., intr. judinti, mojuoti: Balandis, sparnelius mìrgindamas (plasnodamas),… … Dictionary of the Lithuanian Language
pamirgenti — tr. pajudinti, pamirginti: Ar mums gerti ar negerti, ar sparnelius pamirgenti? (d.) Grdž. mirgenti; pamirgenti … Dictionary of the Lithuanian Language
primirginti — primìrginti tr. prigrasinti: Aš jį primìrginau, kad daugiau taip nebedarytų Pn. mirginti; pamirginti; primirginti; sumirginti … Dictionary of the Lithuanian Language
sumirginti — sumìrginti caus. sumirgėti 2: Kaip mirginte sumìrgino, greitai audė audimą JIII46. Sumìrgino kojas ir pabėgo Skdv. Sumìrgino uodega [veršis] i nulėkė Grd. mirginti; pamirginti; primirginti; sumirginti … Dictionary of the Lithuanian Language